Garo mašinos

 

Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo – automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (anglų mokslininkas ir išradėjas) išrado garo mašiną. 1769 m. – 1770 m. Nikolausas Džiuzefas (prancūzų inžinierius) pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti. 1862 m. Nikolausas Augustas Otas išrado keturtakčio variklio veikimo principą, tačiau pirmas jo pagamintas keturtaktis variklis pasirodė nepatikimas, todėl visas jėgas jis sukaupė garo mašinai.
1867 m. Otas ir Oigenas Langenas pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kw galios dyzelinį variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn. Vėliau, 1885 m. Maldanas sukurė plūdinį karbiuratorių.

Įdomu  Koks buvo pirmasis pasaulyje automobilis?

 

1888 m. rugpjūčio mėnesį Berta Benz, garsiojo automobilio išradėjo žmona, kartu su dviem savo sūnumis vyko iš Manheimo į Pforzheimą. Tai aprašoma to meto kronikose. Trijulė įveikė beveik 180 kilometrų ką tik užpatentuota transporto priemone, kurią jie ankstų rytą paslapčia išrideno iš pašiūrės.

Koks nuotykis! Tėtušis Benzas dar miegojo, kai moteris su dviem savo sūnumis išvyko. Carlas Benzas niekada nebūtų to leidęs. Ilgą laiką istorikai darė prielaidą, kad Berta, Richardas ir Eugenas Benzai važiavo įžymiuoju pirmuoju C.Benzo sukurtu automobiliu, lengvu triračiu ant milžiniškų ratų su stipinais. Tačiau šiandien jau tiksliai žinoma, kad trapus 1886-ųjų kūrinys tądien liko pašiūrėje, o vietoj jo buvo panaudotas trečiasis modelis. Ir būtent šis iš Londono mokslo muziejaus išnuomotas automobilis dabar stovi dr. C.Benzo automobilių muziejuje Ladenburge.

Gerhardas Piegeris ir Manfredas Liebigas, dirbantys modelių kūrėjais “Daimler” įmonėje Bioblingene, atlikę kruopštų ir išsamų tyrimą yra tikri: “Tai – Bertos Benzas!” G.Piegeris vienu sakiniu atmeta bet kokias abejones: “Esu  tvirtai įsitikinęs, kad anuomet Berta važiavo būtent šiuo triračiu”. Pakankamai drąsus pareiškimas, praėjus 122 metams po tolimos kelionės legendiniu, anuomet pirmuoju pasaulyje automobiliu.

Šiedu vyrai sukonstravo du 1:3 mastelio šio istorinio automobilio modelius. Tam jiems teko išmatuoti triratį, padaryti šimtus nuotraukų, pritaikyti fotogrametriją ir moderniausią programinę įrangą. “Mes dirbome trečio  skaitmens po kablelio lygyje”, – prisimena Gerhardas Piegeris. Abu jie itin atidžiai skaitė tekstus, kuriuose buvo pasakojama apie ankstyvąją Benz automobilių epochą. “1888 metais buvo sukonstruoti tik du naujo trečiojo  modelio triračiai, – pasakoja G.Piegeris. – Tobulesnis variantas nukeliavo į darbo mašinų parodą Miunchene”.

G.Piegeris ir M.Liebigas rodo vieną automobilio apačioje esantį įkirtimą, kuris byloja apie tai, kad toje vietoje būta trijų dantračių. Remiantis tuo, jie daro išvadą: C.Benzas čia turėjo būti įmontavęs trečiajį bėgį. Tačiau Berta,  važiuodama per kalnus, turėjo kankintis su dviem bėgiais, o būtent tiek jų ir turi Ladenburge demonstruojamas triratis. Tai svarus argumentas šios gražios istorijos naudai.

Taip kalba ekspertai apie Bertos automobilį

“Mes neturime daiktinio įrodymo”

Giunteris Engelenas, knygos autorius: “Šis triratis visai gali būti tas automobilis, kuriuo Berta Benz 1888 metais važiavo į Pforzheimą. Tačiau mes to nežinome. Mes turime tik dantračių paliktas žymes, o ne  nenuginčijamus įrodymus”.

“Absoliutūs teiginiai yra rizikingi”

Peteris Krause, automobilių istorikas: “Absoliučius teiginius aš vadinu rizikingais. Būtų galima patetiškai pareikšti: tai tas automobilis! Tačiau šiuo atveju tikrai žinoma tik tai, kad Berta Benz 1888 metais važiavo  C.Benzo patentuoto automobilio trečiuoju modeliu”.

“Tai visai gali būti Bertos automobilis”

Winfrydas Seidelis, Benzų šeimos biografas: “Iš viso Carlas Benzas buvo pagaminęs dešimt šio trečiojo modelio vienetų. Tikrai žinoma tai, kad šis triratis yra vienas iš pirmųjų egzempliorių – taigi jis tikrai gali būti tas  automobilis, kuriuo Berta Benz važiavo į Pforzheimą. Tačiau absoliučiai garantuoti to tikrai negalima.”

Svarbus automobilių istorijos egzempliorius

1913 metų pabaigoje Londono mokslo muziejus nupirko šį C.Benzo triratį iš vienos Londono gyventojos. Vėliau jis buvo iš dalies restauruotas. Nuo 2008 m. jis išnuomotas Dr. Carlo Benzo automobilių muziejui Ladenburge.

Techniniai duomenys

Trečiasis Benz modelis

• Variklis – vieno cilindro, sumontuotas gale
• Horizontalus smagratis
• Rėmas pagamintas iš vamzdelių
• Standžioji ašis – gale
• Elipsinės lingės – gale
• Rankinis stabdys galiniam ratui ir juostinis stabdys, veikiantis per krumpliuotą movą
• Tarpinis velenas
• Du bėgiai, perduodami per skriemulius ir odinius diržus
• Pagrindinė pavara perduodama per grandinę
• Ilgis/plotis/aukštis – 2358/1469/1740 mm
• Mediniai ratai su geležinėmis stebulėmis, priekinis iš dalies dengtas guma
• Svoris – 360 kg
• Didžiausias greitis – 18 km/h

Automobilio svarbiausios dalys:

• Rėmas, čia tvirtinama dauguma agregatų (variklis, važiuoklė)
• Kėbulas arba kabina. Dažnai lengvuosiuose automobiliuose nešantis kėbulas pakeičia rėmą.
• Variklis, sukantis priekinius ar užpakalinius ratus (kartais – visus)
• Transmisija, jungianti variklį su varomaisiais ratais
• Sankaba
• Pavarų dėžė
• Kardano velenas
• Diferencialas
• Važiuoklė, sudaryta iš rėmo, ašių (tiltų), pakabos ir ratų
• Vairavimo įtaisai, kuriais reguliuojama važiavimo kryptis (vairaratis, vairo mechanizmas, vairo pavara)
• Stabdžiai (mechaniniai rankiniai, hidrauliniai ar pneumatiniai kojiniai, stiprintuvai, antiblokavimo sistema)
• El. įranga (starteris, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondencionierius, akumuliatorius, kintamos srovės generatorius, srovės lygintuvas)
• Kontrolės prietaisai (spidometras, degalų kiekio rodiklis, manometrai alyvos slėgiui variklyje ir oro slėgiui stabdžiuose matuoti, termometrai alyvai ir aušalui, tachometras, kiti įtaisai)
• Eismo saugos įranga (buferiai, beskeveldris stiklas, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, atramos galvai, oro pagalvės)
• Saugos nuo vagysčių įranga (raktai, svirtys su spynomis, slapti akumuliatoriaus išjungikliai)
• Degalų bakas

Apie automobilių kurą:

Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobilius varomus alternatyviu kuru. Jau dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi automobiliai.

Benzinas:

Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja benzininius variklius. Jie gaminami jau daugiau kaip šimtą metų ir per tuos metus gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai. Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra 15 % etanolio. Kiek perdaryti varikliai turi galimybę naudoti kurą, kuriame yra net 90 % etanolio..


Dyzelinas:

Dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir Citroen. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas yra 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %. Dauguma dyzelinių automobilių gali naudoti biodyzelinį kurą.

ghjj