Automobilis – nebėginė mašina, turinti 4 ar daugiau ratų, varoma vidaus degimo ar elektros variklio, naudojama kroviniams bei keleiviams vežti.
2012 m. gegužės 7 d., pirmadienis
Garo mašinos
Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo – automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (anglų mokslininkas ir išradėjas) išrado garo mašiną. 1769 m. – 1770 m. Nikolausas Džiuzefas (prancūzų inžinierius) pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti. 1862 m. Nikolausas Augustas Otas
išrado keturtakčio variklio veikimo principą, tačiau pirmas jo
pagamintas keturtaktis variklis pasirodė nepatikimas, todėl visas jėgas
jis sukaupė garo mašinai.
1867 m. Otas ir Oigenas Langenas pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kw galios dyzelinį variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn. Vėliau, 1885 m. Maldanas sukurė plūdinį karbiuratorių.
Įdomu Koks buvo pirmasis pasaulyje automobilis?
1888 m. rugpjūčio mėnesį Berta Benz, garsiojo automobilio išradėjo
žmona, kartu su dviem savo sūnumis vyko iš Manheimo į Pforzheimą. Tai
aprašoma to meto kronikose. Trijulė įveikė beveik 180 kilometrų ką tik
užpatentuota transporto priemone, kurią jie ankstų rytą paslapčia
išrideno iš pašiūrės.
Koks nuotykis! Tėtušis Benzas dar miegojo, kai moteris su dviem savo
sūnumis išvyko. Carlas Benzas niekada nebūtų to leidęs. Ilgą laiką
istorikai darė prielaidą, kad Berta, Richardas ir Eugenas Benzai važiavo
įžymiuoju pirmuoju C.Benzo sukurtu automobiliu, lengvu triračiu ant
milžiniškų ratų su stipinais. Tačiau šiandien jau tiksliai žinoma, kad
trapus 1886-ųjų kūrinys tądien liko pašiūrėje, o vietoj jo buvo
panaudotas trečiasis modelis. Ir būtent šis iš Londono mokslo muziejaus
išnuomotas automobilis dabar stovi dr. C.Benzo automobilių muziejuje
Ladenburge.
Gerhardas Piegeris ir Manfredas Liebigas, dirbantys modelių kūrėjais
“Daimler” įmonėje Bioblingene, atlikę kruopštų ir išsamų tyrimą yra
tikri: “Tai – Bertos Benzas!” G.Piegeris vienu sakiniu atmeta bet kokias
abejones: “Esu tvirtai įsitikinęs, kad anuomet Berta važiavo būtent
šiuo triračiu”. Pakankamai drąsus pareiškimas, praėjus 122 metams po
tolimos kelionės legendiniu, anuomet pirmuoju pasaulyje automobiliu.
Šiedu vyrai sukonstravo du 1:3 mastelio šio istorinio automobilio
modelius. Tam jiems teko išmatuoti triratį, padaryti šimtus nuotraukų,
pritaikyti fotogrametriją ir moderniausią programinę įrangą. “Mes
dirbome trečio skaitmens po kablelio lygyje”, – prisimena Gerhardas
Piegeris. Abu jie itin atidžiai skaitė tekstus, kuriuose buvo pasakojama
apie ankstyvąją Benz automobilių epochą. “1888 metais buvo sukonstruoti
tik du naujo trečiojo modelio triračiai, – pasakoja G.Piegeris. –
Tobulesnis variantas nukeliavo į darbo mašinų parodą Miunchene”.
G.Piegeris ir M.Liebigas rodo vieną automobilio apačioje esantį
įkirtimą, kuris byloja apie tai, kad toje vietoje būta trijų dantračių.
Remiantis tuo, jie daro išvadą: C.Benzas čia turėjo būti įmontavęs
trečiajį bėgį. Tačiau Berta, važiuodama per kalnus, turėjo kankintis su
dviem bėgiais, o būtent tiek jų ir turi Ladenburge demonstruojamas
triratis. Tai svarus argumentas šios gražios istorijos naudai.
Taip kalba ekspertai apie Bertos automobilį
“Mes neturime daiktinio įrodymo”
Giunteris Engelenas, knygos autorius: “Šis triratis visai gali būti tas
automobilis, kuriuo Berta Benz 1888 metais važiavo į Pforzheimą. Tačiau
mes to nežinome. Mes turime tik dantračių paliktas žymes, o ne
nenuginčijamus įrodymus”.
“Absoliutūs teiginiai yra rizikingi”
Peteris Krause, automobilių istorikas: “Absoliučius teiginius aš vadinu
rizikingais. Būtų galima patetiškai pareikšti: tai tas automobilis!
Tačiau šiuo atveju tikrai žinoma tik tai, kad Berta Benz 1888 metais
važiavo C.Benzo patentuoto automobilio trečiuoju modeliu”.
“Tai visai gali būti Bertos automobilis”
Winfrydas Seidelis, Benzų šeimos biografas: “Iš viso Carlas Benzas buvo
pagaminęs dešimt šio trečiojo modelio vienetų. Tikrai žinoma tai, kad
šis triratis yra vienas iš pirmųjų egzempliorių – taigi jis tikrai gali
būti tas automobilis, kuriuo Berta Benz važiavo į Pforzheimą. Tačiau
absoliučiai garantuoti to tikrai negalima.”
Svarbus automobilių istorijos egzempliorius
1913 metų pabaigoje Londono mokslo muziejus nupirko šį C.Benzo triratį
iš vienos Londono gyventojos. Vėliau jis buvo iš dalies restauruotas.
Nuo 2008 m. jis išnuomotas Dr. Carlo Benzo automobilių muziejui
Ladenburge.
Techniniai duomenys
Trečiasis Benz modelis
Variklis – vieno cilindro, sumontuotas gale
Horizontalus smagratis
Rėmas pagamintas iš vamzdelių
Standžioji ašis – gale
Elipsinės lingės – gale
Rankinis stabdys galiniam ratui ir juostinis stabdys, veikiantis per krumpliuotą movą
Tarpinis velenas
Du bėgiai, perduodami per skriemulius ir odinius diržus
Pagrindinė pavara perduodama per grandinę
Ilgis/plotis/aukštis – 2358/1469/1740 mm
Mediniai ratai su geležinėmis stebulėmis, priekinis iš dalies dengtas guma
Svoris – 360 kg
Didžiausias greitis – 18 km/h
Automobilio svarbiausios dalys:
Rėmas, čia tvirtinama dauguma agregatų (variklis, važiuoklė)
Kėbulas arba kabina. Dažnai lengvuosiuose automobiliuose nešantis kėbulas pakeičia rėmą.
Variklis, sukantis priekinius ar užpakalinius ratus (kartais – visus)
Transmisija, jungianti variklį su varomaisiais ratais
Sankaba
Pavarų dėžė
Kardano velenas
Diferencialas
Važiuoklė, sudaryta iš rėmo, ašių (tiltų), pakabos ir ratų
Vairavimo įtaisai, kuriais reguliuojama važiavimo kryptis (vairaratis, vairo mechanizmas, vairo pavara)
Stabdžiai (mechaniniai rankiniai, hidrauliniai ar pneumatiniai kojiniai, stiprintuvai, antiblokavimo sistema)
El. įranga (starteris, mišinio uždegimo sistema, žibintai,
signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondencionierius,
akumuliatorius, kintamos srovės generatorius, srovės lygintuvas)
Kontrolės prietaisai (spidometras, degalų kiekio rodiklis,
manometrai alyvos slėgiui variklyje ir oro slėgiui stabdžiuose matuoti,
termometrai alyvai ir aušalui, tachometras, kiti įtaisai)
Eismo saugos įranga (buferiai, beskeveldris stiklas, elastingos
kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, atramos
galvai, oro pagalvės)
Saugos nuo vagysčių įranga (raktai, svirtys su spynomis, slapti akumuliatoriaus išjungikliai)
Degalų bakas
Apie automobilių kurą:
Dauguma
šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais
vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra
kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos,
nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos
apribojimai verčia kurti automobilius varomus alternatyviu kuru. Jau
dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi
automobiliai.
Benzinas:
Benzininiai
varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali
dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja
benzininius variklius. Jie gaminami jau daugiau kaip šimtą metų ir per
tuos metus gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai. Iki 9-o
dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai,
kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas
buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose
automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o
dešimtmečio pabaigoje. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą,
kurio sudėtyje yra 15 % etanolio. Kiek perdaryti varikliai turi galimybę
naudoti kurą, kuriame yra net 90 % etanolio..
Dyzelinas:
Dyzeliniai
automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pirmuosius dyzelinu
varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir
Citroen. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro
deginimo efektyvumas yra 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %.
Dauguma dyzelinių automobilių gali naudoti biodyzelinį kurą.